Akivaizdu, kad visuomenė sparčiai kinta, atsiranda naujų informacinių technologijų, kurios tampa prieinamos ir suaugusiesiems, ir vaikams. Kaip rodo tyrimai, vaikai Lietuvoje internetu pradeda naudotis vidutiniškai nuo 9 m. ir jame kasdien praleidžia daugiau kaip valandą. Tai gana daug, palyginti su tuo, kiek laiko praleidžia ruošdami pamokas ar žaisdami lauke. Internete vaikai dažniausiai žaidžia, žiūri filmus, bendrauja su kitais. Vaikų elgesys internete yra mažiau atsargus negu suaugusiųjų, pavyzdžiui, vaikai gana nuoširdžiai gali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ir tikėti viskuo, ką jie sako. Kas trečias vaikas pakviesdavo draugauti nepažįstamuosius, o kas dešimtas siųsdavo jiems informacijos apie save, nuotraukų, vaizdo įrašų. „Juk tai elektroninis draugas, su kuriuo gerai sutariu, kodėl gi neišsiuntus jam nuotraukų?“ – paprastai galvoja vaikas. Mes, suaugusieji, turime kalbėtis su atžalomis, kas gali tokiu atveju nutikti.
Elektroninės patyčios – viena iš patyčių formų. Tai – agresyvus, tyčinis elgesys virtualioje erdvėje. Dažnai susiduriama su tuo, kad skriaudėjai, aiškindami savo poelgius, sako, nieko blogo nenorėję ar tiesiog juokavę, tačiau patyčios nėra tas pat, kas humoras. Kai norima pajuokauti, linksma būna visiems, tyčiojantis – vienam vaikui ar net keliems būna skaudu ir liūdna.
2022-09-22 mokyklos socialinė pedagogė lankėsi pas 7c klasės mokinius ir pasakojo, kokios grėsmės kyla internetinėje erdvėje, kaip atpažinti elektronines patyčias, kaip jas nutraukti, kur kreiptis pagalbos. Specialistė supažindino mokinius su pasekmėmis, teisine atsakomybe už neteisėtus veiksmus.