Gegužės 31 d. – Pasaulinė diena be tabako.

Šių metų PSO inicijuota kampanija „Pasižadu mesti rūkyti“ siekia paskatinti rūkančius žmones visame pasaulyje atsisakyti šio žalingo įpročio. Tabake esantis nikotinas yra stipri psichotropinė medžiaga sukelianti potraukį ir priklausomybę, ir atsisakyti šio žalingo įpročio nėra lengva, bet – pasistengti verta. Tyrimais įrodyta, jog metus rūkyti žymiai sumažėja rizika susirgti rūkymo sąlygotoms  ligomis, tiek ūmiomis, tiek lėtinėmis…

Tačiau, būtina prisiminti, kad…

Rūkantysis įkvepia tik apie 15 proc., o 85 proc.  pasklinda aplinkoje (ypač-uždaroje: lifte, automobilyje). Taigi  rūkantieji nuodija ne tik save, bet ir aplinkinius, nes patalpoje esančiuose cigarečių dūmuose gausu nuodingųjų medžiagų.Grėsmė sveikatai iškyla  pasyviems rūkaliams, būnantiems prirūkytose patalpose.

Rūkalių skleidžiamuose dūmuose yra iki dešimties kartų daugiau smulkiųjų dalelių nei išmeta tuščiąja eiga dirbantis ekologiškas dyzelinis variklis . Vis daugėja įrodymų, kad Aplinkos tabako dūmai  yra beveik taip pat pavojingi kaip ir rūkančiųjų įkvepiami dūmai.  Rusenančių tabako gaminių dūmuose  gausu žinomų žmonėms pavojingų kancerogeninių medžiagų: benzeno (sukelia leukemiją), kadmio, 2- naftalenamino (sukelia šlapimo pūslės vėžį ), nikelio, chromo, arseno ir 4-aminobifenilo (sukelia šlapimo pūslės vėžį) ir kitų dervų turinčių cheminių medžiagų. Šios ir kitos kancerogeninės medžiagos, tokios kaip į tabako sudėtį įeinantys nitrozaminai,  policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, susidaro nevisiškai sudegus tabako sudėtyje esančioms organinėms medžiagoms (įskaitant aromatą suteikiančias medžiagas, pesticidų likučius ir cigarečių popierių). (informacija iš: Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (http://osha.europa.eu)

  Neįmanoma nuspėti, kam kancerogeninė medžiaga sukels vėžį, tačiau kuo daugiau jos patenka į organizmą, tuo   rizika didesnė…

   Įrodyta, kad pasyvus rūkymas pagreitina krešulių susidarymą kraujagyslėse, todėl padidėja širdies infarkto bei insulto tikimybė.Pasyvus rūkymas kasmet pražudo apie 600 tūkst. žmonių. Remiantis PSO duomenimis, maždaug trečdalis iš jų – vaikai, kuriems pakenkė rūkantys namiškiai. Pasyvus rūkymas yra ankstyvo  švokštimo vaikystėje, bronchinės astmos ir padidėjusio jautrumo priežastis. Pasyvaus rūkymo paveiktų vaikų plaučiai vystosi lėčiau nei vaikų, augusių namuose, kuriuose nerūkoma.Pasyvus rūkymas padidina riziką, kad jie susirgs pneumonija ar astma, jis taip pat sukelia kitas širdies, kvėpavimo takų ligas, plaučių vėžį.(informacija iš: WHO International Agency for Research on Cancer , ‘Tobacco smoke and involuntary smoking’ („Tabako dūmai ir „rūkymas“ ne savo noru“), Lyon, 2004, prieiga per internetą:http://monographs.iarc.fr/ENG/Monographs/vol83/mono83.pdf.)

Todėl:

  •  reikalaukite, kad nebūtų rūkoma automobilyje ar patalpoje, kur esate jūs.

  •  perspėkite, jei rūkantieji nepaiso draudimo rūkyti ženklų, taisyklių. 

  •  namuose, kuriuose buvo ilgai rūkoma, reikia pakeisti kilimus, ventiliacijos sistemas, baldus ir pan..( ištirta, kad patalpose, kuriose buvo rūkoma, tabako dūmuose randami teršalai išlieka ir po kelių mėnesių, net jei būstas buvo išvalytas. Patalpų valymas nėra efektyvus būdas pašalinti su tabako dūmais išskiriamus teršalus).

100 PRIEŽASČIŲ MESTI RŪKYTI

Saugokite save

Visuomenės sveikatos specialistė Laima Domarkienė